Pradėkite nuo 30–60 sekundžių klipo su aiškiu kalbėtoju. Pasirinkite lietuvių kalbą, jei įrankis ją siūlo. Pavyzdžiui, „YouTube“ lietuvių kalbą įtraukia į automatinio subtitravimo kalbų sąrašą įkeltiems vaizdo įrašams. Automatiškai sugeneruotus subtitrus naudokite kaip juodraštį: garsas, laiko žymos ir teksto tikslumas yra atskiros patikros.
Perklausykite vietas, kuriose klaida pakeistų prasmę
Sutikrinkite žmonių ir vietų vardus, skaičius bei žodžius „ne“ ir „nėra“. Pavyzdžiui, „uždaryta iki 17 val.“ ir „uždaryta nuo 17 val.“ atrodo panašiai, bet duoda priešingą nurodymą. Jei žodžio nepavyksta išgirsti, grįžkite prie garso įrašo arba pasitikslinkite su kalbėtoju.
Patikrinkite eigą žiūrėdami be garso
Iš pradžių klipą paleiskite su garsu ir sutikrinkite, ar žodžiai pasirodo laiku. Tada nutildykite garsą ir įvertinkite, ar spėjate perskaityti tekstą. Jei svarbus pašnekovo pasikeitimas, pridėkite kalbėtojo žymą. Reikšmingus ne kalbos garsus, pavyzdžiui, beldimą į duris, pridėkite tik ten, kur jie padeda suprasti veiksmą. W3C subtitrų gairės.
Išsaugokite patikrintą versiją
Jei platforma priima .srt, išsaugokite jį kaip paprastą UTF‑8 tekstą šalia originalaus vaizdo įrašo. Vieną subtitrą sudaro eilės numeris, pradžios ir pabaigos žymos bei tekstas. Tarp subtitrų palikite tuščią eilutę. Štai dviejų trumpų eilučių pavyzdys. „YouTube“ palaikomi subtitrų formatai.
1
00:00:01,000 --> 00:00:03,200
Susitinkame stotyje.
2
00:00:03,400 --> 00:00:05,800
Traukinys išvyksta septintą.
Įkėlę failą dar kartą patikrinkite vaizdo pradžią, vietą su skaičiumi ir pabaigą. Jei vaizdo įraše kalba kiti žmonės, prieš siųsdami jį į išorinį įrankį įvertinkite, ar turite teisę tai daryti. Kaip paruošti medžiagą DI įrankiui.
















