-
Kvantinė superpozicija. Kvantinės sistemos būsena gali būti skirtingų matavimo rezultatų būsenų superpozicija. Kvantiniai algoritmai naudoja ir interferenciją; tai nesuteikia galimybės vienu matavimu perskaityti visų įmanomų atsakymų.
-
Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Šis principas teigia, kad neįmanoma vienu metu tiksliai žinoti kvantinės dalelės padėties ir tos pačios krypties impulso komponentės. Kuo tiksliau žinoma viena savybė, tuo mažiau tiksliai galima nustatyti kitą.
-
Kvantinis susipynimas. Susipynusių sistemų matavimų rezultatai gali turėti kvantinių koreliacijų net dideliu atstumu. Tačiau susipynimas neleidžia perduoti pasirinktos žinutės greičiau už šviesą. NIST paaiškinimas.
-
Kvantinio lauko teorija. Ji apjungia kvantinę mechaniką su reliatyvumo teorija, paaiškindama, kaip dalelės ir jų laukai sąveikauja per fundamentalias jėgas. Tai leidžia suprasti, kaip susidaro ir nyksta dalelės.
-
Kvantinių kompiuterių technologija. Kvantiniai kompiuteriai naudoja kvantines būsenas (pvz., superpoziciją ir susiejimą) informacijos apdorojimui, teikdami potencialą spręsti uždavinius, kurie būtų nepasiekiami ar labai sunkiai išsprendžiami naudojant tradicinius kompiuterius.
-
Kvantinė teleportacija. Tai kvantinės būsenos perdavimo protokolas, kuriam reikia susipynimo ir klasikinio ryšio. Medžiaga neteleportuojama, o informacija neperduodama greičiau už šviesą.
-
Plancko skalė. Plancko ilgis, maždaug 1,6 × 10−35 m, yra teorinė skalė, siejama su kvantinės gravitacijos klausimais. Jis nėra eksperimentiškai įrodytas mažiausias įmanomas atstumas.
-
Kvantinė dekoherencija. Šis reiškinys paaiškina, kaip kvantinė sistema dėl sąveikos su aplinka praranda savo kvantines savybes, pavyzdžiui, superpoziciją, ir tampa panaši į klasikinę fizikos sistemą.
-
Kvantinių laikrodžių tikslumas. Kvantiniai laikrodžiai, naudojantys atomų virpesių dažnius, yra tikslesni nei bet kokie kitokie laikrodžiai, leidžiantys matuoti laiką su nepaprastai dideliu tikslumu.
-
Kvantinės biologijos pradžia. Nors kvantinė fizika dažniausiai taikoma ne gyvųjų sistemų pasauliui, kvantinė biologija tiria, kaip kvantiniai reiškiniai veikia biologinius procesus, pavyzdžiui, fotosintezę, paukščių navigaciją ir net uoslės mechanizmus.
Kvantinė fizika atskleidžia pasaulį, kuris iš esmės skiriasi nuo mūsų kasdienės patirties, pateikdama naujų įžvalgų apie materijos ir energijos prigimtį bei informacijos perdavimo galimybes.







