Kvantinės superpozicijos principas. Pagal šį principą, kvantinis objektas gali būti vienu metu keliose būsenose, kol nebus atlikta stebėjimo operacija. Tai pagrindas kvantinio kompiuterio veikimui, leidžiantis jam vykdyti daugybę skaičiavimų vienu metu.
Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Šis principas teigia, kad neįmanoma vienu metu tiksliai žinoti kvantinės dalelės pozicijos ir judėjimo krypties (impulso). Kuo tiksliau žinoma viena savybė, tuo mažiau tiksliai galima nustatyti kitą.
Kvantinė susiejimas (susipynimas). Kvantinės dalelės gali būti susietos taip, kad jų būsenos tampa priklausomos viena nuo kitos, nepriklausomai nuo atstumo tarp jų. Tai reiškia, kad dalelės būsenos keičiasi momentaliai, kai keičiasi susietos dalelės būsena, net jei jos yra už šviesmečių atstumo viena nuo kitos.
Kvantinio lauko teorija. Ji apjungia kvantinę mechaniką su reliatyvumo teorija, paaiškindama, kaip dalelės ir jų laukai sąveikauja per fundamentalias jėgas. Tai leidžia suprasti, kaip susidaro ir nyksta dalelės.
Kvantinių kompiuterių technologija. Kvantiniai kompiuteriai naudoja kvantines būsenas (pvz., superpoziciją ir susiejimą) informacijos apdorojimui, teikdami potencialą spręsti uždavinius, kurie būtų nepasiekiami ar labai sunkiai išsprendžiami naudojant tradicinius kompiuterius.
Kvantinės teleportacijos eksperimentai. Nors tai nėra materijos perkėlimas iš vienos vietos į kitą, kvantinė teleportacija leidžia „perkelti” dalelės būseną iš vienos dalelės į kitą per atstumą, naudojant kvantinį susiejimą.
Plancko skalė. Plancko ilgis – mažiausias fizikos prasme prasmingas atstumas, apie 1.6×10−35 metro, kur kvantiniai gravitacijos efektai tampa svarbūs ir kur galioja kvantinės gravitacijos teorija.
Kvantinė dekoherencija. Šis reiškinys paaiškina, kaip kvantinė sistema dėl sąveikos su aplinka praranda savo kvantines savybes, pavyzdžiui, superpoziciją, ir tampa panaši į klasikinę fizikos sistemą.
Kvantinių laikrodžių tikslumas. Kvantiniai laikrodžiai, naudojantys atomų virpesių dažnius, yra tikslesni nei bet kokie kitokie laikrodžiai, leidžiantys matuoti laiką su nepaprastai dideliu tikslumu.
Kvantinės biologijos pradžia. Nors kvantinė fizika dažniausiai taikoma ne gyvųjų sistemų pasauliui, kvantinė biologija tiria, kaip kvantiniai reiškiniai veikia biologinius procesus, pavyzdžiui, fotosintezę, paukščių navigaciją ir net kvapų užuojautą.
Kvantinė fizika atskleidžia pasaulį, kuris iš esmės skiriasi nuo mūsų kasdienės patirties, pateikdama naujų įžvalgų apie materijos ir energijos prigimtį bei informacijos perdavimo galimybes.
Ar patarimas naudingas??
0 / 0
Apie autorių
